1990 m. Tuometinės sovietų sąjungos Suschumi mieste, kuris yra  įkurtas prie plačios Juodosios jūros kranto įlankos, dabartinėje Sakartvelo teritorijoje vyko Specialiosios Olimpiados seminaras skirtas  Sovietų Sąjungos šalims sąjunginikėms. Seminaro tikslas buvo supažindinti sovietų sąjungą su Specialiosios Olimpiados svarba intelekto sutrikimą turintiems žmonėms, didinti jų socialinę integraciją per sportą, sudaryti lygias galimybes dalyvauti didelio masto sporto varžybose ir varžytis tarpusavyje. Seminarą vedė Seržantas Shriver (JAV), kuris 1990 m. Vasario mėnesį ir paskelbė istoriniu tapusį bendradarbiavimą, kad Sovietų sąjunga palaiko pristatytas idėjas ir sutinka prisijungti prie Specialiosios olimpiados judėjimo.

To pasėkoje Lietuvoje aktyvistai Algimantas Vitkauskas ir Saulius Survila  ėmė steigti Lietuvos tautinį specialųjį olimpinį komitetas, kurio būstinė buvo Vilniuje (1991). O pirmuoju prezidentu tapo Algimantas Vitkauskas. Tačiau propaguoti Specialiosios Olimpiados idėjas užduotis buvo nelengva, nes reikėjo turėti šalyje pripažinimą ir pritarimą.

Tačiau Specialiosios Olimpiados idėjos turėjo sklisti po šalį ir padėti intelekto sutrikimą turintiems neįgaliesiems labiau įsijungti į veiklas, todėl didžiuosiuose šalies miestuose pradėjo kurtis neįgaliųjų sporto klubai, labiau ryškėti specialiųjų mokyklų, internatinių mokyklų aktyvumas specialiosios olimpiados judėjimo sportinėje veikloje.

 1992 m. balandžio 7 d. Kaune su Sauliu Survila priešakyje buvo įkurtas Kauno Specialiosios Olimpiados klubas, kuris aktyviai organizavo sporto renginius, varžybas, stovyklas Kauno miesto gyventojams turintiems intelekto sutrikimą, kartu įtraukė ir sportininkų šeimas, kurie prisidėdavo prie renginių organizavimo, savanorystės ir kitų klubo veiklų. Taip susidarė stipri Kauno Specialiosios Olimpiados klubo bendruomenę.

Kartu su Sauliu Survila dirbo Rimantas Milaknis ir  Rimvydas Mikučauskas.

Tik susikūrus klubui buvo pasiūlyta sportuoti krepšinį, stalo tenisą, bėgti krosą, plaukimą ir žaisti naują sporto šaką šalyje Grindų ritulį. Klubas vykdė klubinius renginius, kurių vieni labiausiai įstrigusių į atmintį sportininkams ir jų šeimoms Pavasario ir Rudens sporto šventės, kurių  metu susirinkdavo Kauno miesto kolektyvai iš mokyklų, nevyriausybinių organizacijų ir leisdavo laiką Panemunės šile žaidžiant komandinius žaidimus – krepšinį, futbolą, virvės traukimą ir bėgdami asmeninėse kroso varžybose. O šventėse dalyvaudavo ir kariuomenė, kurie po varžybų vaišindavo dalyvius kareiviška koše.

Tačiau Kauno specialiosios olimpiados klubo sportininkų pasiekimai neapsiribojo tik Kauno miestu. Sportininkai dalyvavo nacionalinio lygio varžybose, o  geriausiai pasirodžiusiems buvo pasiūlytą prisijungti prie nacionalinių rinktinių ir dalyvauti Tarptautinėse Specialiosios Olimpiados varžybose užsienyje.

1993 m. kovo 20-27 d. Austrijoje, Salzburg ir Schladming miestuose vyko Pasaulio Specialiosios Olimpiados Žiemos žaidynės kuriose dalyvavo Lietuvos Specialiosios Olimpiados delegacija, o jos vadovu buvo Algimantas Vitkauskas. Tuo metu Lietuvos sportininkai dalyvavo slidinėjimo ir grindų riedulio varžybose. Grindų riedulio komandos treneriais buvo Saulius Survila ir Rimantas Milaknis.

1995 m. Liepos 1-9 d. Amerikoje, New Haven mieste vyko Pasaulio Specialiosios Olimpiados Vasaros žaidynės, kur Lietuvos delegaciją vyko atstovauti Lietuvai dviejose sporto šakose, sunkumų kilnojime ir krepšinyje. Kauno klubo sportininkai buvo krepšinio rinktinės nariais.

1996 m. klubas pristatė savo veiklas neįgaliųjų organizacijų mugėje, kur kvietė visus prisidėti prie klubo organizuojamų veiklų. Kaip viena linksmiausių veiklų buvo pristatyta Judesio ir šokio šventė, kuri vykdavo bendradarbiaujat kartu su Lietuvos kūno kultūros institutu (dabartinis Lietuvos Sporto universitetas). Šventę vesdavo Joana Bartaškienė ir ši šventė buvo ypatinga tuo, kad joje galėjo dalyvauti visi, nebūtinai aukšto meistriškumo sportininkai.

Bus papildyta…